Apynius pažįstame iš to, kad jų dedama į alų ar girą, tačiau tai ne vienintelis būdas panaudoti šį augalą. Iš standžių stiebų gali būti gaminamas pluoštas virvėms, o spurguose esančios medžiagos turi gydomųjų savybių. Seniau šis augalas buvo taip vertinamas, kad juo buvo mokamos duoklės, o už naikinimą ar svetimų apynių skynimą griežtai baudžiama.
Kontraindikacijos
Apynių preparatų neduoti mažiems vaikams, nėščioms moterims, taip pat nenaudoti ilgą laiką. Ilgas vartojimas gali neigiamai įtakoti centrinę nervų sistemą, pakenkti lytiniam aktyvumui.
Naudojimas liaudies medicinoje
Apynio spurguose esančios medžiagos pasižymi raminančiomis, bakterijas bei grybelius naikinančiomis savybėmis. Gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui, virškinimo sutrikimams.
Rinkimas ir laikymas
Rugsėjį-spalį skinami apynių spurgai. Surinkta žaliava džiovinama paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 45°C temperatūroje. Paruošta žaliava tinka naudoti 3-4 metus.
Paplitimas
Sutinkamas gana dažnai, mėgsta augti vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse. Kartais sudaro didelius sąžalynus.
Kadangi apynys vijoklinis augalas jam reikalingos atramos kuriomis augalas galėtų kopti aukštyn. Nemėgsta atvirų vietų, tačiau reikalinga ne visiškai nuo vėjo izoliuota augimvietė, nes vėjas platina žiedadulkes.
Kiti naudojimo būdai
Iš apynio spurgų gaminamas ekstraktas ir naudojamas kaip kartumynas. Džiovintais apynio spurgais kemšamos pagalvėlės, kurios naudojamos sergant nemiga. Iš apynių stiebų gali būti išgaunamas pluoštas, kuris naudojamas virvėms gaminti.
[15]Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. „Vaistingieji augalai”, Varpas, Kaunas, 1991, ISBN 5-89942-087-1
[19]Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
[56]Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
[83]K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas”, Lututė, Kaunas, 2011, ISBN 978-9955-37-127-4
[87]Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
Atnaujinta: 2025-10-28Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24
Spausdinimui
Apynys, paprastasis
Humulus lupulus L.
Šeima
Kanapiniai Cannabaceae Endl.
psychiatrySavaime augantis
potted_plantAuginamas
medical_servicesVaistinis
restaurantPrieskoninis
Apynius pažįstame iš to, kad jų dedama į alų ar girą, tačiau tai ne vienintelis būdas panaudoti šį augalą. Iš standžių stiebų gali būti gaminamas pluoštas virvėms, o spurguose esančios medžiagos turi gydomųjų savybių. Seniau šis augalas buvo taip vertinamas, kad juo buvo mokamos duoklės, o už naikinimą ar svetimų apynių skynimą griežtai baudžiama.
Paplitimas
Sutinkamas gana dažnai, mėgsta augti vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse. Kartais sudaro didelius sąžalynus.