Kontraindikacijos
Stumbražolių veikliosios medžiagos nepakankamai ištirtos. Nurodoma, kad naudojant stumbražolės preparatus ilgesnį laiką gali pasireikšti šalutinis poveikis, kuris panašus į apsinuodijimo simptomus: skauda galvą, pykiną, gali pasireikšti vėmimas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Kvapiosios stumbražolės preparatai gydomaisiais tikslais naudojami gana retai, tačiau nurodoma, kad jie pasižymi apetitą gerinančiomis, žarnyno dujų kaupimąsi slopinančiomis, virškinimą pagerinančiomis savybėmis.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunama stumbražolių žolė. Tai daroma du kartus metuose: pirmą kartą vasarą – liepos pradžioje, antrą kartą rudenį – rugsėjo mėnesį. Surinkta žolė paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje, arba džiovinama džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių. Tinkamai išdžiovinta žolė pakuojama į popierinius maišus, laikoma sausoje, gerai vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje kvapioji stumbražolė paplitusi savaime. Aptinkama prie vandens telkinių, retuose pušynuose. Augalas rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje apyretis. Šiaurinėje dalyje neauga.
Kiti naudojimo būdai
Kvapioji stumbražolė – aromatingas augalas, tad ji naudojama gaiviesiems ir alkoholiniams gėrimams aromatizuoti. Kartais naudojama kaip prieskonis žuvies patiekalams pagardinti.
Veikliosios medžiagos
Žolėje: kumarinai, mineralinės medžiagos, vitaminas C, rūgštys (ferulo, kumaro, melilioto), eterinis aliejus.
Kiti faktai
Lietuvoje kvapiosios stumbražolės įtrauktos į „Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą“.
Tinkamai parinkus augimvietę ir dirvožemį gali būti auginamos vaistinei žaliavai ruošti.