Žydinčios žibutės visiems skelbia apie atėjusį pavasarį. Tik sušilus orams, nutirpus sniegui, kol dar miškuose nesužaliavo medžiai ir krūmai ant žemės ima mėlynuoti žibuoklių kupsteliai. Jas sutiksime lapuočiame arba mišriame miške ar parke, dažnai saulės atokaitoje ar prie rečiau augančios miško proskynos.
Žibuoklė nuodinga, tačiau jos antžeminė dalis naudota liaudies medicinoje gydymo tikslais.
Skiringą žibuoklių žiedų spalvą lemia polimorfizmas. Jokių aiškių tyrimų, kurie pagrįstų žiedų spalvos priklausomybę nuo augimo aplinkos ar sąlygų nėra.
Kiti faktai
Nors Lietuvoje auga tik viena žibuoklių rūšis, skirtingose vietose aptinkami įvairius atspalvius turintys žibuoklių žiedai. Be dažniausių mėlynų žiedų pasitaiko alyvinių bei baltų.
Pasitaiko ne tik skirtingų spalvų bet ir įvairaus ilgio žiedlapius turinčių žibuoklių.
Įdomu ir tai, kad žibuoklių sėklas išnešioja skruzdėlės.
Asmeniniai pastebėjimai
2016.02.24 Šiandien jau fotografavau pirmąją žibutę. Deja radau tik vieną, nors ir ji buvo tik pradedanti skleisti žiedlapius. Nieko keisto, nes naktį dar šąla iki -4.
Pirmoji žibutė 2017.03.19 Pirmą kart šiemet dairausi žibuoklių, tačiau Nevėžio pakrantėse jos dar nenori skleistis. Matyt dar per daug šalta.
Žibuoklė dar nenori žydėti
Žiedlapių atsaplviai
