Pūkelis, pelkinis

lot. Gnaphalium uliginosum L.

Kiti pavadinimai: baltikė, katkojė, žyvatrama.

18%

Kontraindikacijos

Pelkinio pūkelio preparatų nerekomenduojama naudoti viduriuojant, kai padidėjęs kraujo krešumas.

Naudojimas liaudies medicinoje

Pelkinio pūkelio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi raminančiomis, mikrobus naikinančiomis, kraujo krešėjimą stiprinančiomis savybėmis. Dėl to jo preparatai naudojami sergant hipertonine liga, cukralige, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms.

Išoriškai pūkelio preparatai naudoti odos ligoms, nudegimams, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Pelkinio pūkelio antžeminė dalis renkama jo žydėjimo pradžioje (birželį – liepą). Tuomet surinkta žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu geria vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta būna saldžiarūgštė ir silpno kvapo. Vėlesniam naudojimui pakuojama į popierinius maišelius ir laikoma vėsioje bei geria vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje pelkinis pūtelis paplitęs savaime. Be jo aptinkamos dar dvi pūkelių genties augalų rūšys.

Įprastai pelkinis pūkelis auga drėgnose vietose, pievose, išdžiuvusiose balose, grioviuose, kartais pasėliuose, ganyklose.

Veikliosios medžiagos

Žolėje: karotinoidai, flavonidai, eterinis aliejus, raugai, dervos, fitosterinai.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-11-01 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24