Gelsvė, vaistinė (lot. Levisticum officinale W.D.J.Koch)

Sinonimai

Liaudis vaistinę gelsvę taip pat vadino: grybžolė, libistras, lipštukas, liubystas, liubistras.

Kontraindikacijos

Gelsvės preparatų nerekomenduojama naudoti sutrikus inkstų veiklai. Taip pat nenaudoti nėščioms moterims. Gali sukelti alergiją bei padidinti jautrumą tiesioginiams saulės spinduliams.

Vaistinės savybės

Vaistinės gelsvės preparatai pasižymi organizmo skysčius, šlapimą varančiomis savybėmis, gerina apetitą, slopina pilvo pūtimą, mažina skausmą.

Išoriškai gelsvės preparatai naudojami sunkiai gyjančioms, pūlingoms žaizdoms gydyti. Nuoviru plaunama galva tam, kad slopinti plaukų slinkimą ir skatinti augimą.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai kasamos gelsvių šaknys ir žolė.

Šaknys kasamos 2-3 auginimo metais. Nuvalomos žemės, pašalinamos smulkios šaknelės, nuplaunama po tekančiu šaltu vandeniu. Tuomet šaknys susmulkinamos ir apvytinamos, toliau džiovinama gerai vėdinamoje vietoje ar džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvę šaknys malonaus kvapo, jos pakuojamos į nuo drėgmės izoliuotus indus, tinka naudoti iki 2 metų.

Surinkti lapai naudojami švieži arba džiovinami paskleidus plonu sluoksniu. Džiūstant vartoma, o paruošta žolinė žaliava laikoma popieriniuose maišuose, sausoje ir vėsioje vietoje. Tinka vartoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • ferulo rūgštis
  • kavos rūgštis
  • angelo rūgštis
  • izovalerijonų rūgštis
  • benzenkarboksirūgštis
  • dervos
  • sakai
  • raugai
  • lecitinas

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga, tačiau auginama prie namų, daržuose, soduose. Pasitaiko sulaukėjusių.

Naudojimas maistui

  • Vaistinės gelsvės lapai ir šaknis naudojama kaip prieskonis marinuojant, salotoms, sriuboms, troškiniams, padažams, mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti.
  • Dėl malonaus kvapo naudojama gėrimams aromatizuoti, parfumerijoje.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai