Gaurometis, siauralapis (lot. Chamerion angustifolium (L.) Holub)

Didelius gauromečių sąžalynus galima sutikti miško kirtavietėse, pakelėse. Ten paaugę kelis metus, dažniausiai,  išnyksta. Tad jei kažkada vienoje vietoje jų sutikote, kitą kartą gauromečių galite  neberasti.

Iš džiovintų gauromečio lapų paruošite skanią ir aromatingą arbatą. Skirtingai lapus fermentavus, išgaunamas įvairaus sodrumo aromatas. Gauromečio preparatai nepasižymi išskirtiniu šalutiniu poveikiu, tad jo arbatą galima naudoti reguliariai.

Kontraindikacijos

Neigiamo poveikio nepastebėta.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina siauralapį gaurometį naudoja sutrikus virškinimui ar medžiagų apykaitai, skaudant galvai, kamuojant nemigai. Iš gauromečio ruošiami preparatai tinka išoriniam naudojimui kompresams, kurie klojami esant ausų uždegimui.

Milteliais iš gauromečio žolės gali būti barstomos žaizdos.

Medicininiai tyrimai atskleidžia priešvėžines gauromečio savybes.

Rinkimas ir laikymas

Gydomajam naudojimui pjaunama gauromečio žolė. Ji renkama augalui žydint, surinkus džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Surinkta ir tinkamai laikoma vaistinė žaliava tinkama naudoti iki 3 metų.

Naudojimas maistui

Jauni gauromečio lapai naudojami kaip salotų pakaitalas. Iš džiovintų lapų arba fermentuotų ir paskui sudžiovintų lapų ruošiama arbata kuri plačiai naudojama Rusijoje ir Suomijoje.

Kai kur dedamas kaip papildas į šunų maistą.

Indėnai valgė jaunus gauromečio lapus bei nuluptus stiebus. Aliaskoje iš šio augalo gaminami įvairūs saldumynai: saldainiai, želė ar džemas.

Paplitimas

Lietuvoje auga vienintelė rūšis – siauralapis gaurometis. Randamas miškuose, dažnai vienas pirmųjų augalų gaisravietėse, mėgsta sausus durpingus dirvožemius. Kartais sudaro didelius sąžalynus. Dažnai visai išnyksta iš gaisravietės įsitvirtinus kitoms augmenijos rūšims. Lietuvoje dažnas.

Kiti faktai

  • Augalas medingas, lankomas bičių. Monoflorinis (surinktas daugiausiai iš vienos rūšies augalų) gauromečių  medus specifinio skonio.
  • Gauromečiai gali augti dirvoje užterštoje naftos produktais, todėl naudojami biologinės įvairovės atstatymui ekologinių avarijų vietose.
  • Prinokus gauromečio sėkloms gali būti renkami jų pūkai. Iš jų kažkada buvo verpiami knatai žvakėms, kimštos pagalvės.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • http://www.rasokle.lt/articles/view/9
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai: 5

  1. Asta parašė:

    Laba diena, mane domina Gaurometis, siauralapis (lot. Epilobium angustifolium) kitaip dar vadinamu Ožkarožė, norėjau paklausti, gal žinote kur rasti sėklų?

  2. tais parašė:

    Pamiskese paieskokite, tikrai nereiks ilgai dairytis.

  3. Fabula parašė:

    Skani arbata. Tiesiog prisidžiovini lapų ir geri. Galima rinkt ir po joninių, nors patartina iki jų.

  4. Tikra arbata parašė:

    ruošiama bent jau 4 dienas. reikia rinkti lapus, nuplauti, nusausinti, apvytinti, susmulkinti , fermentuoti, džiovinti orkaitėje, po to – ant vėjo. ir nepasakokite pasakų, kad paprastą žolę sudžiovini ir geri. tai – garsioji Ivančiajaus arbata. Kas mokat rusiškai, pasiskaitykite google.ru.

  5. Patrimpas parašė:

    Baisiausia, kad rašantysis (-čioji) beveik nieko neišmano apie gaurometį.
    Tik geriant silpną arbatą (profilaktinę) galima ja mėgautis kasdien, o jei vaikomasi sodresnio skonio ir kasdien geriama stipresnė, galima stipriai pakenkti kepenims. Stiprios gauromečio arbatos mėgėjai turi daryti bent mėnesio pertrauką po mėnesinio „mėgavimosi“ stipria – gydomosios koncentracijos arbata.
    Ir dar, kaip ir kiekvienas geras, sveikas, vertingas dalykas, Ivan Čai turi būti ruošiamas (fermentuojamas) išmanant šį procesą ir netingint bei su meile laikytis visų proceso taisyklių. Priešingu atveju bus ne vertinga ir gydančioji arbata, o šieno mirkalas…
    Aš jau daugelį metų fermentuoju gaurometį, ko mane išmokė Rusijos vienuoliai. Kasmet prisigaminu po 30-40 litrų jau išdžiovintos arbatos lapelių (nesmulkintų) ir granulių (fermentuotus lapus permalu mėsmale). Darau skirtingų rūšių ir, atitinkamai, savybių: jaunų lapelių, senesnių lapelių, lapelių su žiedais ir atskirai tik žiedų…
    Gerkite, mėgaukitės į sveikatą tik turėkit saiką. „Net ir gyvatės nuodai saikingai mažomis dozėmis – vaistas“

Komentarai

Shares