Gaurometis, siauralapis (lot. Chamerion angustifolium (L.) Holub)

Didelius gauromečių sąžalynus galima sutikti miško kirtavietėse, pakelėse. Ten paaugę kelis metus, dažniausiai,  išnyksta. Tad jei kažkada vienoje vietoje jų sutikote, kitą kartą gauromečių galite  neberasti.

Iš džiovintų gauromečio lapų paruošite skanią ir aromatingą arbatą. Skirtingai lapus fermentavus, išgaunamas įvairaus sodrumo aromatas. Gauromečio preparatai nepasižymi išskirtiniu šalutiniu poveikiu, tad jo arbatą galima naudoti reguliariai.

Kontraindikacijos

Neigiamo poveikio nepastebėta.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina siauralapį gaurometį naudoja sutrikus virškinimui ar medžiagų apykaitai, skaudant galvai, kamuojant nemigai. Iš gauromečio ruošiami preparatai tinka išoriniam naudojimui kompresams, kurie klojami esant ausų uždegimui.

Milteliais iš gauromečio žolės gali būti barstomos žaizdos.

Medicininiai tyrimai atskleidžia priešvėžines gauromečio savybes.

Rinkimas ir laikymas

Gydomajam naudojimui pjaunama gauromečio žolė. Ji renkama augalui žydint, surinkus džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Surinkta ir tinkamai laikoma vaistinė žaliava tinkama naudoti iki 3 metų.

Naudojimas maistui

Jauni gauromečio lapai naudojami kaip salotų pakaitalas. Iš džiovintų lapų arba fermentuotų ir paskui sudžiovintų lapų ruošiama arbata kuri plačiai naudojama Rusijoje ir Suomijoje.

Kai kur dedamas kaip papildas į šunų maistą.

Indėnai valgė jaunus gauromečio lapus bei nuluptus stiebus. Aliaskoje iš šio augalo gaminami įvairūs saldumynai: saldainiai, želė ar džemas.

Paplitimas

Lietuvoje auga vienintelė rūšis – siauralapis gaurometis. Randamas miškuose, dažnai vienas pirmųjų augalų gaisravietėse, mėgsta sausus durpingus dirvožemius. Kartais sudaro didelius sąžalynus. Dažnai visai išnyksta iš gaisravietės įsitvirtinus kitoms augmenijos rūšims. Lietuvoje dažnas.

Kiti faktai

• Augalas medingas, lankomas bičių. Monoflorinis (surinktas daugiausiai iš vienos rūšies augalų) gauromečių  medus specifinio skonio.
• Gauromečiai gali augti dirvoje užterštoje naftos produktais, todėl naudojami biologinės įvairovės atstatymui ekologinių avarijų vietose.
• Prinokus gauromečio sėkloms gali būti renkami jų pūkai. Iš jų kažkada buvo verpiami knatai žvakėms, kimštos pagalvės.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
• http://www.rasokle.lt/articles/view/9
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1