Garstyčia, baltoji (lot. Sinapis alba L.)
Kontraindikacijos
Garstyčių preparatų nerekomenduojama naudoti sergant tuberkulioze, esant inkstų uždegimui. Reikėtų vengti išoriškai naudoti garstyčias, jei išsiplėtusios odos kraujagyslės.
Vaistinės savybės
Garstyčiose besikaupiančios medžiagos pasižymi antiseptiniu poveikiu, veikia priešuždegimiškai, gydo grybelius, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai pjaunamos garstyčių viršūnės, kai ankštys pilnai subręsta – pakeičia spalvą į pilkšvai gelsvą. Nupjautos viršūnės baigiamos džiovinti, tuomet kuliamos, sėklos išvalomos nuo priemaišų. Surinktos sėklos laikomos gerai vėdinamoje patalpoje, nesandariuose induose. Tinkami laikomos gali būti naudojamos iki 3 metų.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
Garstyčių sėklose kaupiasi:
- aliejus
- gleivės
- baltymai
- sinigrinas
Naudojimas maistui
Garstyčių sėklose aštraus skonio, tad iš jų ruošiami padažai mėsai ir žuviai. Sėklos dedamos marinuojant agurkus, pomidorus. Garstyčių grūdeliais barstomi rūkymui ruošiami mėsos ir žuvies gaminiai.
Paplitimas
Lietuvoje baltosios garstyčios auginamos ūkiuose. Pasitaiko sulaukėjusių. Be baltosios garstyčios dar galima sutikt dirvinį garstuką.
Kiti faktai
- Baltosios garstyčios medingos, lankomos bičių.
Naudotos literatūros sąrašas
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1