Gailis, pelkinis (lot. Ledum palustre L.)

Susipažinti su pelkiniu gailiu dažnam tenka renkant mėlynes ar spanguoles, jo aštrų kvapą užuosite žydint ar praėjus ir sujudinus patį augalą. Gailis labai dažnas girtuoklių kaimynas, kurios būtent dėl šio augalo taip ir vadinamos. Pavaikščiojus po gailų sąžalynus dažnam galva susisuka, o kaltė vargšėms girtuoklėms suverčiama.

Gailis kaupia nuodingąsias medžiagas, tad jo vaistinėmis savybėmis naudotis reikėtų atsargiai. Liaudis tai gerai išmanydama rinko šio augalo stiebų viršūnes, jas džiovino ir naudojo sergant bronchitu, kokliušu, skatino prakaitavimą bei šlapimo išsiskyrimą.

Kontraindikacijos

Gailis kaupia nuodingas, narkotizuojančias medžiagas tad jo preparatus naudoti tik pasitarus su išmanančiu specialistu. Vartojant nedidelėmis dozėmis ar padauginus gali pykinti, svaigti galva. Gailio preparatų nevartoti nėštumo metu. Kai kurie žmonės gali būti alergiški gailiams.

Vaistinės savybės

Išoriškai naudojamos gailio tinktūros, kurios naudojamos reumatiniams skausmams malšinti. Iš gailių žolės taip pat ruošiami preparatai pasižymintys bakterijas naikinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, spazmus atpalaiduojančiomis, skausmą mažinančiomis savybėmis.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami pelkinio gailio pirmamečių ūglių viršūnės su prinokusiais vaisiais (liepą – rugsėjį). Iš tos pačios augimvietės ūgliai renkami ne dažniau nei į metai. Nupjovus, džiovinami gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Laikoma šaltoje vietoje, atskirai nuo kitos vaistinės žaliavos, kuri pasižymi stipru, būdingu kvapu ir karčiu skoniu. Vartoti tinka iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai aptinkama vienintelė rūšis – pelkinis gailis. Tai drėgnas, mažai maisto medžiagų turinčias ir rūgščias augimvietes mėgstantis augalas, kuris nemėgsta kalkingų dirvų. Augalai pušynuose, aukštapelkėse sudaro dideles bendrijas.

Kiti naudojimo būdai

Liaudis gailius naudojo vabzdžiams atbaidyti ir naikinti. Tam tikslui spintose laikyti džiovinti šio augalo žolės ryšuliai.

Susiję straipsniai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 9 sausio, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai