Durnaropė, paprastoji (lot. Datura stramonium L.)
Sinonimai
Liautuvių liaudis paprastąją durnaropę taip pat vadino: čertropė, dygžolė, dygulas, durnadagilis, durnarėjus, durnažolė.
Kontraindikacijos
Augalas nuodingas. Gydytis patiems, naudojant paprastosios durnaropės preparatus, nerekomenduojama.
Vaistinės savybės
Paprastojoje durnaropėje kaupiasi medžiagos pasižyminčios raminančiu, atpalaiduojančiu poveikiu. Atpalaiduojantysis poveikis pasireiškia vidaus organo raumenyse. Žinomos skrandžio liaukų sekreciją mažinančios savybės.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renami durnaropių lapai. Jie skinami su pirštinėmis, sausi, prieš subręstant sėkloms. Nuskinti lapai džiovinami labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje įšilusioje iki 45 laipsnių. Džiūdami lapai būna nemalonaus kvapo. Tinkamai paruoštą žaliavą geriausia laikyti sandariuose induose. Taip laikomi durnaropės lapai vartoti tinka iki 2 metų.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
- raugai
- eterinis aliejus
- atropinas
- l-hiosciaminas
- skopolaminas
Paplitimas
Lietuvoje paprastoji durnaropė – sulaukėjęs augalas. Aptinkamas panamėse, prie daržų. Mėgsta dirvožemį, kuriame nemažai azoto. Dažniau aptinkamas Lietuvos pietrytinėje dalyje. Tai vienintelė savaime auganti durnaropių rūšis Lietuvoje.
Kiti faktai
- Durnaropė gana dekoratyvus augalas, išaugina didelius žiedus, dėl to auginama gėlynuose.
Naudotos literatūros sąrašas
- [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
- [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1