Kontraindikacijos
Naudojant saulašarių preparatus ilgą laiką arba dideliais kiekiais gali būti jaučiamas liežuvio ir burnos gleivinės dirginimas, pasireikšti pykinimas ir vėmimas, kraujavimas iš nosies.
Taip pat saulašarės preparatų nerekomenduojama naudoti esant epilepsijai, kai sergama tuberkulioze.
Naudojimas liaudies medicinoje
Apskritalapės saulašarės preparatai pasižymi vidaus organų lygiuosius raumenis atpalaiduojančiomis, karštį mažinančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis, bakterijas naikinančiomis savybėmis.
Dėl to saulašarių preparatai naudoti sergant laringitu, bronchitu, bronchine astma.
Liaudies medicina saulašarių preparatus naudojo išoriškai: gydė votis, strazdanas, karpas.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama saulašarių antžeminė dalis. Surinkus ji paskleidžiama plonensiu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 45 laipsnių. Tinkamai išdžiovina vaistinė žaliava rūgštelėjusi, aitri, rausvos spalvos. Tolimesniam sandeliavimui pakuojama į popierinius maišus ir laikoma sausoje bei vėsioje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje apskritalapės saulašarės auga savaime. Dažnai aptinkamos aukštapelkėse, šlapiuose miškuose, pievose, užliejamose vietose. Be apskritalapės saulašarės Lietuvoje savaime auga ir daugiau saulašarių genties augalų.
Veikliosios medžiagos
Antocianinai, mineralinės medžiagos, sacharidai, raugai, riebalai, naftochinono dariniai, drozeronas, plumbaginas, ramentonas, organinės rūgštys, citrinų, gintaro, obuolių, fenolkarboninės rūgštys, askorbo rūgštis.