Drignė, juodoji (lot. Hyoscyamus niger L.)

Sinonimai

Liaudis juodąją drignę taip pat vadino: drignis, drigniažolė, durnažolė, miegažolė.

Kontraindikacijos

Augalas labai nuodingas. Gydytis patiems, naudojant juodosios drignės preparatus, nerekomenduojama.

Apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba

Apsinuodijus juodosiomis drignėmis dažnėja pulsas, išsiplečia akių vyzdžiai, kankina troškulys, ima skaudėti galvą.

Ligoniui reikia gerti aktyviąją anglį, plauti skrandį, kreiptis į medikus, nurodant galimą apsinuodijimo priežastį.

Vaistinės savybės

Juodosios drignės preparatai pasižymi skausmą malšinančiu, spazmus atpalaiduojančiu, raminančiu poveikiu. Taip pat naudojami sergant astma, kai kuriomis akių ligomis, stabdo prakaito bei seilių išsiskyrimą. Išoriškai drignių preparatai gali padėti esant sąnarių ar raumenų skausmams.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami drignių lapai. Skinami sausi, surinkus džiovinami atskirai nuo kitų vaistažolių. Geriausia džiovinti gerai  vėdinamoje tamsioje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 40 laipsnių temperatūros. Džiūdama žaliava skleidžia nemalonų kvapą, kuris beveik išnyksta lapams sudžiuvus. Paruošta žaliava laikoma sandarioje taroje, tinka naudoti iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

• flavonidai
• sacharidai
• askorbo rūgštis
• baltymai
• oraganinės rūgštys
• hioscipikrinas
• hioscerinas
• hiosciaminas
• atroscinas
• skopolaminas
• atropinas
• cholinas

Naudojimas maistui

Visos augalo dalys nuodingos, ypač nuodingos sėklos, dėl to maistui juodoji drignė nenaudojama. Sėklos smulkios, primena aguonų grūdelius.

Paplitimas

Lietuvoje juodoji drignė auga natūraliai, nors ją sutiksime retokai. Dažniausiai tai bus šiukšlynai, daržų pakraščiai, upių pakrantės. Mėgsta derlingą, lengva dirvą.

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1