Kontraindikacijos
Didesni kiekiai šventadagio preparatų gali dirginti skrandžio gleivinę, nerekomenduojama naudoti esant skrandžio opai. Pasitaiko šventadagiui alergiškų asmenų (alergija astriniams).
Naudojimas liaudies medicinoje
Šventadagio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos kurios pasižymi kai kurias bakterijas naikinančiomis, apetitą gerinančiomis, laktaciją skatinančiomis, atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis. Kartais šventadagis naudotas išoriškai opoms gydyti.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkama antžeminė augalo dalis. Ji pjaunama liepos mėnesį, kai augalas ima žydėti. Surinkta antžeminė dalis paskleidžiama plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje arba džiovinama šilodmoje džiovykloje iki 40°C temperatūroje. Paruošta šventadagio žaliava pakuojama į popierinius maišus, laikoma sauoje gerai vėdinamoje vietoje. Tinka naudoti iki 2 metų.
Paplitimas
Lietuvoje savaime neauga. Kartais auginamas botanikos soduose.
Auginama vienintelė šventadagių rūšis.
Kiti naudojimo būdai
Šventadagis naudojamas gaminant likerius bei kitus gėrimus.
Veikliosios medžiagos
Žolėje: gleivės, eterinis aliejus, fenchonas, fenilpropanai, seskviterpeninių laktonų glikozidų, vitaminas PP, flavonoidai, karčiosios medžaigos, knicinas, lignanai, policetilenai.