Bijūnas, vaistinis (lot. Paeonia officinalis L.)

Sinonimai

Liaudis vaistinį bijūną taip pat vadino: bijonas, panavija, pinavija, pivonija.

Kontraindikacijos

Nerekomenduojama vaistinio bijūno preparatų naudoti sergant skrandžio ir žarnyno uždegimu.

Vaistinės savybės

Vaistinis bijūnas dažniausiai naudotas nervų ligoms gydyti, kai kamuoja nemiga. Žinomi atvejai kai liaudies medicina naudoja šio augalo preparatus sąnarių skausmui malšinti, ginekologiniams negalavimams gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai tinka visas vaistinio bijūno augalas. Augalas raunamas žydėjimo metu. Tuomet atskiriamo šaknys, žolė bei žiedai ir visos dalys ruošiamos atskirai.

Šaknys nuvalomos ir nuplaunamos po tekančiu vandeniu, tuomet apvytinamos, ir baigiamos džiovinti džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje. Laikomos sausoje ir vėsioje vietoje tinka naudoti iki 3 metų.

Žiedai ir žolė ruošiama panašiai: džiovinama nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Paruošta žaliava susmulkinama ir pilama į saugojimo tarą. Žolė laikoma tankiuose maišuose, o žiedai sandariuose stikliniuose induose. Žolė ir žiedai tinka vartoti ne ilgiau kaip 2 metus po žaliavos paruošimo.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Visame augale:

• metilsalicilatas
• peoninas

Šaknyse ir šakniastiebiuose:

• baltymai
• amino rūgštys
• raugai
• polisacharidai

Žolėje:

• peoniflorinas
• peonolis
• flavonidai
• raugai
• askorbo rūgštis

Paplitimas

Lietuvoje vaistinis bijūnas nuo seno auginamas darželiuose prie sodybų, vertinamas dėl didelių puošnių žiedų ir malonaus kvapo. Natūraliai Lietuvos teritorijoje neauga.

Kiti faktai

• Vaistinis bijūnas dekoratyvus augalas. Išvesta daug veislių skirtingais žiedais, pilnavidurių formų. Tinka parkų, takų apželdinimui.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1