Kontraindikacijos
Paprastojo runkelio nerekomenduojama naudoti kai viduriuojama, asmeniui padidėjęs kraujo krešumas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Runkeliuose esančios medžiagos pasižymi žarnyno peristaltiką bei žarnyno sekreciją gerinančiomis savybėmis.
Runkelių preparatai naudojami esant mažakraujystei, sutrikus medžiagų apykaitai, užkietėjus viduriams, suprastėjus kraujo kokybei, esant antsvoriui. Kartais vartojamos sergant peršalimo bei širdies ligomis.
Rinkimas ir laikymas
Gydomosiomis savybėmis pasižymi runkelių švieži lapai bei šakniagumbiai.
Lapai skinami birželio – rugpjūčio mėnesiais ir vartojami švieži, konservuoti ar virti.
Runkelio šakniagumbiai kasami rugsėjo – spalio mėnesiais. Nupjaunami lapai, nuvalomos žemės, kartais nupjaunamas plonas šaknies galiukas. Toliau laikoma vėsiuose rūsiuose, kartais kaupuose. Optimaliausia laikyti +2 – +3°C temperatūroje.
Paplitimas
Lietuvoje savaime neauga. Auginama keletas porūšių bei daugybė veislių, kurios išsiskiria skoninėmis savybėmis, šakniavaisių bei lapų forma ir spalva, raštais. Kai kurie porūšiai skirti maistui išaugina geresnį lapų derlių, kiti pasižymi didesniais šakniavaisiais.
Kiti naudojimo būdai
Runkeliai plačiai naudojami maistui. Jie naudojami švieži, marinuoti, sūdyti, rauginti, virti. Iš jų ruošiamos salotos, mišrainės, garnyrai, spaudžiamos sultys, verdamos sriubos.
Veikliosios medžiagos
Šakniavaisiuose: sacharidai, fruktozė, gliukozė, sacharozė, pektinai, leukoantocianinai, beatinai, vitaminai (B1, B2, B6, B12, C, PP), karotinoidai, pantotenas, organinės rūgštys (folio ir kitos), baltymai, aminorūgštys (arginino, histidino, lizino, valino), makroelementai (geležis, magnis, kalis, kalcis), jodo druskos.
Lapuose: askorbo rūgštis, flavonoidai, folio rūgštis.
Kiti faktai
Auginamos pašarinės runkelių veislės skirtos gyvuliams šerti.
Iš cukrinių runkelių gaminamas cukrus.
Nereikėtų suprasti, kad runkelis tai tik dideli, liaudiškai vadinami „burokai”. Dažniau maistui auginamas raudonasis burokėlis, kuris yra paprastojo runkelio porūšis.