Aviža, sėjamoji (lot. Avena sativa L.)

Kontraindikacijos

Naudojant avižų preparatus šalutinis poveikis nepastebėtas.

Vaistinės savybės

Aviža dažniau žinoma kaip maistinis ar pašarinis augalas, tačiau iš jos paruošti preparatai naudoti liaudies medicinoje. Avižų žolė naudota kaip raminančioji medžiaga, esant nemigai taip pat skysčiams iš organizmo varyti, prakaitavimui paskatinti sergant. Išoriškai žolės preparatai naudoti skaudantiems sąnariams gydyti, gausiai prakaituojančioms kojoms plauti.

Avižų grūdai vertinti dėl organizmą stiprinančių savybių.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai pjaunamos apie 30 cm ilgio avižų žolės viršūnės, kai augalas pasiekia plaukėjimo fazę. Surinkus jos džiovinamos geria vėdinamoje vietoje arba džiovykloje 40-50 liapsnių temperatūroje. Išdžiovinta žaliava susmulkinama ir pilama į tankius medžiaginius ar popierinius maišus ir laikoma geria vėdinamoje vėsioje vietoje. Taip laikant vartoti tinka iki 1 metų.

Grūdai ruošiami antroje rugpjūčio pusėje, išvalyti ir išdžiovinti laikomi nuo kenkėjų apsaugotose vietose. Naudoti tinka iki 2 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Žolėje:

  • silicio oksido junginiai
  • avenakozidai
  • fungucidinėmis savybėmis pasižyminčio medžiagos
  • karotinoidai

Grūduose:

  • nikotino rūgštis
  • stigmasterolis
  • riebalai
  • krakmolas
  • baltymai
  • sacharidai
  • steroidiniai saponinai
  • vitaminai
  • amino rūgštys

Naudojimas maistui

  • Tai plačiai naudojama maistinė grūdinė kultūra iš kurios ruošiami įvairiausi aptiekalai: keapami sausainiai, ruošiami dribsniai košei, verdamas kisielius.

Paplitimas

Lietuvoje auginamos nuo labai senų laikų iki šiol. Sėjamoji aviža natūraliai neauga, tačiau aptinkamos 3 kitos avižų rūšys: tuščioji, pilkoji, netikšė. Taip pat tikėtina, kad gali augti bergždžioji aviža.

Kiti faktai

  • Avižos džnai naudojamos šerti arkliams.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai