Avietė, paprastoji (lot. Rubus idaeus L.)

Avietes pamenu nuo tada kai būdamas mažas braudavausi atželiančiame kirtime tarp vešlių aviečių sąžalynų. Tada uogas rinkti buvo įdomu tik į burną, o ne į kibirą. Dabar į avietes žiūriu kiek kitaip – skanios ne tik aviečių uogos, bet ir jos lapų bei stiebų arbata. Svarbu paminėti, jok ne tik skanios bet gali ir padėti esant tam tikrų negalavimų.

Kontraindikacijos

Aviečių nenaudoti viduriuojant, esant inkstų uždegimui.

Vaistinė savybės

Aviečių lapai naudojami peršalus, pakilus temperatūrai, kai reikalinga gausiai išprakaituoti. Tuomet geriama karšta arbata. Minima, kad lapuose esama medžiagų, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje.

Aviečių vaisiai naudojami peršalus, kaip tonizuojamoji priemonė, kai sumažėjęs darbingumas, pervargus organizmui. Uogose kaupiasi medžiagos, kurios reguliuoja širdies ritmą, apsaugo žarnyną nuo infekcijų, didina skrandžio rūgštingumą. Stambūs uogų kauliukai gerina žarnyno peristaltiką.

Rinkimas ir laikymas

Uogos renkamos sunokusios, natūraliai subręsta liepą – rugpjūtį. Namuose auginamos daugiaderlės rūšys, kurios duoda vaisių iki pat šalnų. Lapai renkami pilnai subrendę birželį – rugsėjį, lapai turi būti švarūs, neapgraužti kenkėjų, nepaveikti ligų.

Surinktos uogos džiovinamos 40-50 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvę būna nesulipusios, saldžiarūgštės, netepa pirštų. Tinka naudoti iki 2 metų. Uogos gali būti ir šaldomos.

Lapai surinkti džiovinami 40-45 laipsnių temperatūroje, tinka vartoti iki 2 metų.

Paplitimas

Dažniausiai auga saulėtose vietose, gaisravietėse, kirtimuose. Auginama sukultūrintuose plotuose gali išplisti.

Įdomūs faktai

Rytų medicinoje avietes naudojo nevaisingumui bei impotencijai gydyti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005, p. 45-47. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai

Shares