Aronija, juodavaisė (lot. Aronia melanocarpa L.)

Aronija – daugiametis, šviesomėgis krūmas. Kasmet užaugina nemažą juodų ar tamsiai purpurinių, sultingų, saldžiarūgščių ir šiek tiek sutraukiančio skonio vaisių derlių. Gydymo tikslais šios uogos naudotos šviežios arba džiovintos. Geriausiai žinomos kraujagyslių sieneles stiprinančios, kraują tirštinančios bei kraujospūdį mažinančios šio vaistinio augalo savybės. Dėl šios priežasties aronijų uogas reikėtų atsargiau naudoti vyresnio amžiaus žmonėms.

Morfologija

Krūmas 0,5-2(3) m. aukščio, iki 3 metrų pločio.

Lapai: atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški, kartais pailgai lacentiški, smailia viršūne, pjūkliškai dantyti. 4-8(10) cm ilgio, 2-4(6) cm pločio. Viršutinė lapo dalis blizgi ir plika, ryškiai žalia. Apatinė lapo pusė šviesesnės spalvos, plika.  Rudeni lapai paraudonuoja. Lapkotis apie 1 cm ilgio. Lapo pamatas plačiai pleištiškas.

Žiedai: baltos spalvos, 1,5 cm pločio, sukrauti po 12-35 skydiškuose,  plikuose žiedynuose. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.

Vaisiai: rutuliški, 6-12 mm skersmens juodi ar tamsiai purpuriniai, blizgūs. Vaisius subrandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Kasmet gausiai dera. Lapams nukritus vaisiai laikosi ant krūmo.

Sėklos: vaisiaus viduje po 3-5(8), 2 mm dydžio, rudos, raukšlėtos. 1000 vnt. masė – 3,2-3,4 g.

Kontraindikacijos

Aronijos vaisių nerekomenduojama naudoti žmonėms vyresniems nei 50 metų. Taip pat nenaudoti esant žemam kraujospūdžiui, padidėjus kraujo krešumui, esant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjus rūgštingumui. Aroniją atsargiai naudoti esant insulto ar infarkto grėsmei, trūkinėjant kraujagyslėms. Kai kuriais atvejais didesnė tikimybė, kad tirštas kraujas užkiš kraujagysles ir privers jas sutrūkti, nei kad aronijoje esančios medžiagos itin sustiprins kraujagyslių sieneles.

Vaistinės savybės

Aronijos uogose esančios medžiagos  mažina kraujagyslių pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles, tirština kraują ir mažina kraujo spaudimą. Uogos ir jų preparatai naudojami esant nemigai, sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Išoriškai gydomos šlapiuojančios negyjančios žaizdos.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos aronijų uogos. Skinamos pavieniui ir kekėmis. Kekėmis suskintos uogos išsilaikys ilgiau. Tokios uogos gali būti džiovinamos pakabinus kekėmis arba paskleidus plonai ant džiovinimo paviršiaus.
Iš uogų galima spausti sultis, sumaišius lygiomis dalimis su cukrumi sutrinti ir konservuoti, šaldyti.

Kiti naudojimo būdai

Nemažai literatūros šaltinių teigia, kad iš aronijos uogų galima gaminti vyną. Tuo trapu E. Šimkūnaitė mini, kad aronijose esančios medžiagos padaro vyną labai pagiringu.

Aronijos gali būti naudojamos audinių dažymui tamsiai mėlyna spalva.

Dažančios savybės gali būti panaudotos gaminant gėrimus: verdant kompotus, kisielius, gaminant žele.

Skoninės savybės

Aronijų vaisiai malonaus saldžiarūgščio skonio, pasižymi stipriu burną sutraukiančiu skoniu. Pastaroji savybė itin priklauso nuo aronijų veislės.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga,  atklydusi iš Amerikos. Dėl derlingumo, gražių žiedų bei vaisių auginama kaip dekoratyvinis augalas soduose, prie namų, parkuose. Lietuvoje be juovaisės dar auginama mažiau atspari šalčiui Raudonvaisė aronija (lot. Aronia arbutifolia).

Veikliosios medžiagos

Vitaminas C, flavonoidai (antocianinai, leukoantocianinai, katechinai, flavonoliai), sacharidai, fenolkarboninės rūgštys,  jodas, B grupės vitaminai, mikro ir makro elementai.

Auginimas bei priežiūra

Vidutiniškai reiklūs dirvožemiui ir drėgmei, labiausiai mėgsta lengvą ir vidutinį priemolį, orui laidžią, maisto medžiagomis aprūpintą dirvą. Tiek augalas tiek uogos atsparūs ligoms ir kenkėjams. Gerai dera tik atviroje saulėtoje vietoje. Dera jau po 2 metų. Tuo tarpu gausiausiai –  4-6 metų ūgliai. Nuo derlingo krūmo surenkama iki 8 kg uogų. Dauginama atlankomis, sėklomis, ūgliais, gyvašakėmis, skiepais.

Kiti susiję faktai

Nenuskintas ir iki žiemos nenukritusias aronijų uogas lesa paukščiai.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• [30] Vasiliauskas Juozas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera 2010. ISBN 978-9955-38-583-7.
• [1] “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009. ISBN 978-9955-757-50-7
• [23] Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007. ISBN 978-9955-669-22-7
• [35] Navasaitis Mindaugas. „Dendrologija“ Vilnius: Margi raštai, 2008. ISBN 9986-09-286-8
• [54] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora IV“ Vilnius: valstybinė “Vaizdo” sp., 1971.
• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1