Aronija, juodavaisė

lot. Aronia melanocarpa L.

60%

Aronija – daugiametis, šviesomėgis krūmas. Kasmet užaugina nemažą juodų ar tamsiai purpurinių, sultingų, saldžiarūgščių ir šiek tiek sutraukiančio skonio vaisių derlių. Gydymo tikslais šios uogos naudotos šviežios arba džiovintos. Geriausiai žinomos kraujagyslių sieneles stiprinančios, kraują tirštinančios bei kraujospūdį mažinančios šio vaistinio augalo savybės. Dėl šios priežasties aronijų uogas reikėtų atsargiau naudoti vyresnio amžiaus žmonėms.

Kontraindikacijos

Aronijos vaisių nerekomenduojama naudoti žmonėms vyresniems nei 50 metų. Taip pat nenaudoti esant žemam kraujospūdžiui, padidėjus kraujo krešumui, esant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjus rūgštingumui. Aroniją atsargiai naudoti esant insulto ar infarkto grėsmei, trūkinėjant kraujagyslėms. Kai kuriais atvejais didesnė tikimybė, kad tirštas kraujas užkiš kraujagysles ir privers jas sutrūkti, nei kad aronijoje esančios medžiagos itin sustiprins kraujagyslių sieneles.

Naudojimas liaudies medicinoje

Aronijos uogose esančios medžiagos  mažina kraujagyslių pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles, tirština kraują ir mažina kraujo spaudimą. Uogos ir jų preparatai naudojami esant nemigai, sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui. Išoriškai gydomos šlapiuojančios negyjančios žaizdos.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos aronijų uogos. Skinamos pavieniui ir kekėmis. Kekėmis suskintos uogos išsilaikys ilgiau. Tokios uogos gali būti džiovinamos pakabinus kekėmis arba paskleidus plonai ant džiovinimo paviršiaus.

Iš uogų galima spausti sultis, sumaišius lygiomis dalimis su cukrumi sutrinti ir konservuoti, šaldyti.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga,  atklydusi iš Amerikos. Dėl derlingumo, gražių žiedų bei vaisių auginama kaip dekoratyvinis augalas soduose, prie namų, parkuose. Lietuvoje be juovaisės dar auginama mažiau atspari šalčiui Raudonvaisė aronija (lot. Aronia arbutifolia).

Auginimas

Vidutiniškai reiklūs dirvožemiui ir drėgmei, labiausiai mėgsta lengvą ir vidutinį priemolį, orui laidžią, maisto medžiagomis aprūpintą dirvą. Tiek augalas tiek uogos atsparūs ligoms ir kenkėjams. Gerai dera tik atviroje saulėtoje vietoje. Dera jau po 2 metų. Tuo tarpu gausiausiai –  4-6 metų ūgliai. Nuo derlingo krūmo surenkama iki 8 kg uogų. Dauginama atlankomis, sėklomis, ūgliais, gyvašakėmis, skiepais.

Kiti naudojimo būdai

Nemažai literatūros šaltinių teigia, kad iš aronijos uogų galima gaminti vyną. Tuo trapu E. Šimkūnaitė mini, kad aronijose esančios medžiagos padaro vyną labai pagiringu.

Aronijos gali būti naudojamos audinių dažymui tamsiai mėlyna spalva.

Dažančios savybės gali būti panaudotos gaminant gėrimus: verdant kompotus, kisielius, gaminant žele.

Veikliosios medžiagos

Vitaminas C, flavonoidai (antocianinai, leukoantocianinai, katechinai, flavonoliai), sacharidai, fenolkarboninės rūgštys,  jodas, B grupės vitaminai, mikro ir makro elementai.

Kiti faktai

Nenuskintas ir iki žiemos nenukritusias aronijų uogas lesa paukščiai.

Skoninės savybės

Aronijų vaisiai malonaus saldžiarūgščio skonio, pasižymi stipriu burną sutraukiančiu skoniu. Pastaroji savybė itin priklauso nuo aronijų veislės.

Augalo morfologija

Krūmas 0,5-2(3) m. aukščio, iki 3 metrų pločio.

Žiedai

Žiedai baltos spalvos, 1,5 cm pločio, sukrauti po 12-35 skydiškuose,  plikuose žiedynuose. Žydi gegužės-birželio mėnesiais.

Vaisiai

Vaisiai rutuliški, 6-12 mm skersmens juodi ar tamsiai purpuriniai, blizgūs. Vaisius subrandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Kasmet gausiai dera. Lapams nukritus vaisiai laikosi ant krūmo.

Sėklos vaisiaus viduje po 3-5(8), 2 mm dydžio, rudos, raukšlėtos. 1000 vnt. masė – 3,2-3,4 g.

Vaisiai
Vaisiai
Vaisiai

Lapai

Lapai atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški, kartais pailgai lacentiški, smailia viršūne, pjūkliškai dantyti. 4-8(10) cm ilgio, 2-4(6) cm pločio. Viršutinė lapo dalis blizgi ir plika, ryškiai žalia. Apatinė lapo pusė šviesesnės spalvos, plika.  Rudeni lapai paraudonuoja. Lapkotis apie 1 cm ilgio. Lapo pamatas plačiai pleištiškas.

Naudotos literatūros šaltiniai

  • [1] „Augalai sveikatai”, Ekspress leidyba, Vilnius, 2009, ISBN 978-9955-757-50-7
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija”, Lututė, Kaunas, 2005, ISBN 9955-575-73-5
  • [23] Šimkūnaitė Eugenija. „Sveiko gyvenimo receptai”, Žuvėdra, Vilnius, 2007, ISBN 978-9955-669-22-7
  • [30] Vasiliauskas Juozas. „Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų”, Alma littera, Vilnius, 2010, ISBN 978-9955-38-583-7
  • [35] Navasaitis Mindaugas. „Dendrologija”, Margi raštai, Vilnius, 2008, ISBN 9986-09-286-8
  • [54] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora IV”, valstybinė "Vaizdo" sp., Vilnius, 1971
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI”, Mokslas, Vilnius, 1980
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai”, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1999, ISBN 9986-662-14-1
comments powered by Disqus
Atnaujinta: 2025-10-28 Pirmą kartą publikuota: 2025-09-24