Arnika, šamišo (lot. Arnica chamissonis Less)
Kontraindikacijos
Dažnas ir gausus arnikos preparatų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį: pasitaiko širdies ar skrandžio veiklos, šlapinimosi sutrikimų. Išorinis naudojamas gali dirginti odą, atsirasti pūslelių.
Pasitaiko arnikos preparatams alergiškų žmonių. Negalima naudoti nėščioms moterims.
Vaistinės savybės
Arnikoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi kraujavimą stabdančiomis, antiseptinėmis savybėmis, tad tinka žaizdoms bei sumušimams gydyti. Iš arnikų paruošti preparatai išoriškai naudoti skaudantiems sąnariams, vabzdžių įkandimams, sunkiai gyjančioms žaizdoms, kraujosrūvoms gydyti.
Arnikų preaparatai naudojami ir į vidų, tuomet jie pasižymi centrinę nervų sistemą bei širdies darbą stimuliuojančiais poveikiais, skatina gimdos susitraukimus.
Rinkimas ir laikymas
Vaistinei žaliavai renkami arnikų žiedai, jie skinami nuo antramečių augalų. Surinkus, paskleidžiami plonu sluoksniu, džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje iki 30-35 laipsnių temperatūroje, kartais pasklaidant. Tinkamai paruošti žiedai būna nesutrupėję. Geriausia laikyti nuo drėgmės apsaugotuose – stikliniuose induose, tinka vartoti iki 1,5 metų po surinkimo.
Augale aptinkamos cheminės medžiagos
- umbeliferonas
- skopoletinas
- poliacetilenai
- cholinas
- askorbo rūgštis
- betainas
- helenalinas
- arnifolinas
- šamisonolidas
- trimetilaminas
- ksantofilai
- eteriniai aliejai
- raugai
Paplitimas
Naudotos literatūros sąrašas
- [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5