Šalpusnis, ankstyvasis (lot. Tussilago farfara L.)

Šalpusniai vieni pirmųjų sveikina gamtą savo geltonais žiedais. Šie šlapias pievas ir pagriovius mėgstantys augalai padės sergant bronchitu, peršalus ar kosėjant. Nužydėję šalpusniai ima leisti didelius, švelniais plaukeliais apaugusius lapus, kurie žaliuoja visą vasarą.

Šalpusnio lapai pasižymi tokiomis pačiomis vaistinėmis savybėmis kaip žiedai. Esant galimybei rinktis rekomenduojama naudoti šalpusnių lapus, nes juose mažiau kenksmingos medžiagos nei žieduose.

Sinonimai

Liaudis ankstyvąjį šalpusnį dar vadino: baltpusiai, močekos, močeklapis, močekėlės, močeklapė, močekuonė, močeklapis, peršautė, peršiautė, poplučkiai, šalpusniai, šalpusnė.

Morfologija

Ankstyvais šalpusnis – daugiametis žolinis augalas, užauga 20-55 cm aukščio.

Stiebas status, vienas arba keli, 10-20 cm aukščio, išauga pavasarį su vienu graižu viršūnėje. Stiebas apaugęs žvyniškais lapeliais. Jis žiedams peržydėjus sunyksta.

Lapai išaugę ant stiebo – smulkūs, rausvo atspalvio. Stiebui sunykus, išauga gerokai didesni pamatiniai lapai, kurie 10-25 cm pločio, širdiški, dantytu pakraščiu. Lapo viršutinė dalis plika, apatinė balta, pūkuota.

Žiedai pavieniai stiebo viršūnėse, prieš pradedant žydėti ir peržydėjus nulinksta. Graižai 2 cm skersmens, geltonos spalvos. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.

Vaisius – 3-4 mm ilgio, 0,4 mm pločio, geltonas, briaunuotas lukštavaisis su skristuku. Skristukas 2-3 kartus ilgesnis už vaisių. Augalas subrandina 3500-800 sėklų. Viename graiže gerai dygsta 200-300 sėklų. Sėklos daigios iš karto, dygsta jau po 10-25 dienų. Vaisiai subręsta gegužės – birželio mėnesiais.

Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas.

Kontraindikacijos

Ankstyvojo šalpusnio preparatų negalima vartoti nėštumo metu ir žindant. Nepatartina vartoti sergant anemija, širdies ligomis. Itin dideli kiekiai arba ilgas šalpusnio preparatų vartojimas gali sukelti kepenų susirgimus.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina naudoja šalpusnio lapus ir žiedus. Iš jų paruošti preparatai mažina uždegimą, lengvina atsikosėjimą. Jais gydomas lėtinis bronchitas, kosulys ir užkimimas,  plaučių uždegimas, raudonligė. Lapų kompresai naudojami esant mėlynėms ir sutinimams, sąnarių uždegimams, padeda tinstant kojoms, esant sklerodermos opų.

Švieži sumaigyti lapai dedami ant vočių, sumušimų, rožės ir kitų skausmingų kūno vietų. Liaudies medicina sausais susmulkintais lapais aprūkydavo ligonius, kuriuos kamuoja dusulys, pasireiškia  pasunkėjęs kvėpavimas.

Rinkimas ir laikymas

Šalpusnių žiedai renkami kovo – balandžio mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Šalpusnių žiedai skinami su koteliais, džiovinti geriau džiovykloje, nes natūraliai džiūdami žiedai dar kurį laiką bręsta ir iš jų gali likti tik pūkai. Tinkamai sudžiovinti žiedai gelsvi, be pūkų, kartoko skonio.

Šalpusnio lapai vaistams renkami liepos – rugpjūčio mėnesiais. Stengiamasi skinti sveikus, vabzdžių bei ligų nepakenktus, neskylėtus lapus. Surinktą žaliavą naudojama iš karto šviežia arba džiovinama. Džiovinti reikia 30 – 35 C temperatūroje. Iš surinktos šviežios žaliavos, išdžiovinus lieka tik penktadalis. Tinkamai paruošti lapai sausi, tačiau palietus nesubyra į miltus, žaliava pilkšva, lapų apačia šviesesnė ir padengta švelniais plaukeliais. Lapai kartoko skonio.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Šalpusnių lapuose aptinkami: kartieji glikozidai, sitosterinas, organinės rūgštys, vitaminas C, polisacharidai, inulinas, dekstrinas

Šalpusnių žieduose aptinkami: faradolis arnidiolis, taraksantinas, stigmasterinas, fitosterinas, n-heptakozanas, rauginės medžiagos.

Naudojimas maistui

Ankstyvojo šalpusnio lapai gali būti naudojami salotoms, kartu su kitais žalumynais dedami į sriubas bei troškinius. Maistui dažniau vartojamas Skandinavijoje.

Paplitimas

Šis vaistinis augalas randamas visoje Lietuvoje.  Geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvožemyje. Itin gerai auga drėgnesnėse vietose. Dažniausiai randamas  laukuose, vandens telkinių pakrantėse, šalia griovių, pievose. Gali būti kultivuojamas ir auginamas dirbtiniu būdu. Kai kada gausiai užsiveisia žemdirbystei skirtuose laukuose ir būna naikinamas kaip piktžolė.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [1] “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009. ISBN 978-9955-757-50-7
  • [5] Čekauskaitė L. “Gamtos vaistinėlė” Kaunas: Spindulys, 2003. ISBN 9955-416-68-8
  • [25] Taunytė Filomena . “Kiek sveria siela” Vilnius: Tyto alba, 2008. ISBN 978-9986-16-633-7
  • [30] Vasiliauskas Juozas. “Gamtos vaistinė: žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų” Vilnius: Alma littera 2010. ISBN 978-9955-38-583-7.
  • [1] “Augalai sveikatai” Vilnius: Ekspress leidyba, 2009. ISBN 978-9955-757-50-7
  • [45] Ž. Lazdauskaitė. „Pavasarį žydintys augalai“ Vilnius: Mokslas, 1985.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [84] H. Dudėnas, J. Ginevičius, St. Gudanavičius. „Vaistingieji augalai (Katalogas)“ Vilnius: Mokslas, 1976.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [82] Grigas, Algirdas „Lietuvos augalų vaisiai ir sėklos“ Vilnius: Mokslas, 1986.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 2 kovo, 2020

Susiję straipsniai

Komentarai: 6

  1. Onutė parašė:

    Taip patiko,radau naudingos informacijos. Labai nustebau, kad šalpusnio lapai taip atrodo. Ar tikrai nuotraukytėse parodyti yra šalpusnio lapai.Prašau atsakyti.

  2. Žolininkas parašė:

    Onute, nuotraukose tikrai šalpusnio lapai, tiesiog jie pasirodo vėliau, kai nužydi šalpusnio žiedai. Ankstyvą pavasarį šalpusnį pievoje galite pažinti tik iš geltonų žiedų lapai dar nesuvešėję.

  3. ponia parašė:

    nežinau kas yra, bet nesiseka išdžiovinti šalpusnius, išsipūkuoja…visaip mėginau ir uždengtus, ir neuždengtus, džiovinu tik be saulės, aišku…bet…gal per anksti, ar per vėlai nuskinu, nesuprantu, o kad nuostabūs vaistai- tai vienareikšmiškai.

  4. Žolininkas parašė:

    Išsipūkuoja tada kai surenkate jau baigiančius žydėti. Jei vertinate šalpusnių žiedus, tai galite vasarą rinkti ir lapus. Surinkti ir džiovinti žymiai paprasčiau, o vaistinės savybės panašios.

  5. Zaneta parašė:

    Gal turite parduoti salpusni

  6. Tomas parašė:

    Gerbiama „ponia”, šalpusnių žiedus džiovinkite tik saulėje ir tada jie išdžius nesipūkavę.
    Nėra jokios logikos teigiant, kad jų negalima džiovinti saulėje, nes juk jie ir taip auga saulėje.
    Be to, saulė augalams nekenkia, o padeda, ji yra natūralus šviesos ir šilumos šaltinis.
    Sėkmės.

Komentarai