Amalas, paprastasis (lot. Viscum album L.)

Sinonimai

Liaudis paprastąjį amalą taip pat vadino: amolas, laumės šluota, tirkšlys, tiršlys, prilypas.

Kontraindikacijos

Augalas nuodingas, nerekomenduojama amalo preparatais gydytis patiems.

Vaistinės savybės

Amalo preparatai naudojami plačiam negalavimų spektrui gydyti. Žinomos raminančios, šlapimo nelaikymą, atreosklerozę bei  vėžinius susirgimus gydančios savybės. Amalo preparatai naudoti sergant hemorojumi, sergant kvėpavimo takų ligomis, esant skydliaukės hiperfunkcijai, skaudant galvai. Augalo ekstraktas naudotas potencijai gerinti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami amalo šakos su lapais, jos skinamos nuo vėlyvo rudens iki pavasario. Minima, kad vaistinei žaliavai tinkamiausi amalai augantys ant gluosnių. Surinktos augalo dalys džiovinamos paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje. Paruošta žaliava nemalonaus kvapo, laikoma sandariuose induose, tinka vartoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • organinės rūgštys
  • sacharidai
  • triterpenoidai
  • polipeptidai
  • raugai
  • flavonoidai
  • vitaminas C
  • vitaminas E
  • viskaminas
  • acetilcholinas
  • kardenolidai
  • viskotoksiproteinai
  • ir kitos

Paplitimas

Lietuvoje aptinkama vienintelė rūšis – paprastasis amalas. Rūšis aptinkama Lietuvos Pietuose ir Pietryčiuose.

Kiti faktai

  • Amalas – parazitinis augalas, įsitvirtina kitų medžių šakų lajose, siurbia iš jų vandenį ir mineralines medžiagas.
  • Augalas įrašytas į Lietuvoje apribotų irnkti augalų sąrašą.
  • Yra faktų bei tyrimų, kad amalo preparatai sėkmingai naudoti šunų vėžiui gydyti. Konkretus straipsnis apie tai anglų kalba.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 30 birželio, 2019

Susiję straipsniai

Komentarai