
Vasaros rytas. Šiek tiek po 7 valandos. Dar sklaidėsi rūkas virš stepinės pievos šalia Šventosios upės. Saulė kilo iš už pušyno, o jos spinduliai skverbėsi pro medžių kamienus. Aš braidžiau po pievą ieškodamas nematytų augalų. Kadangi tai jau tęsėsi gerą pusvalandį, mano kelnės jau spėjo permirkti nuo gausios rasos ir darėsi net šiek tiek šalta. […]
Skaityti visą straipsnį Čiobreliai stepinėje pievoje: Gamtos akimirka #2
