Lietuvos invaziniai augalai

Kaip žinia – gamta visų namai. Bet kai tam tikros rūšys keičia savo gyvenamąją vietą jos ima stipriai konkuruoti su kitomis rūšimis. Kai kurie augalai nustelbia silpnesnius, tad žmonės būdami gudresni bando išvyti tuos, kurie jiems nenaudingi. Šį kartą pasižvalgykime po Lietuvos invazinių augalų sąrašą. Kokie tai augalai ir kur juos galima pastebėti.

Sosnovskio barštis

Sosnovskio barščio lapai

Sosnovskio barščio lapai

Net iki 4 m aukščio užaugantis žolinis augalas dideliais lapais ir skėtiškais žiedais. Lietuvoje plinta pakelių grioviuose, nešienaujamuose laukuose, kai kur ganyklose. Buvo atgabentas į Lietuvą kaip pašarinis augalas. Tik vėliau atkreiptas dėmesys, kad augalo sultys užtiškusios ant žmogaus odos ir paveiktos saulės spindulių sukelia labai stiprius nudegimus. Aktyviai naikinamas, tačiau procesas sudėtingas, reikalauja apsaugos priemonių dirbantiems su šiais augalais.

Smulkiažiedė sprigė

Smulkiažiedė sprigė

Smulkiažiedė sprigė

Apie 40 cm aukščio žolinis augalas. Sudaro didelius sąžalynus, kai kuriuose miškuose labai paplitęs, auga pavėsingose vietose. Lietuvoje aktyviai nenaikinamas.

Raukšlėtalapis erškėtis

Krūmas dygliuotais stiebais, raukšlėtais lapais, subrandina valgomus vaisius. Nereiklus dirvai, augintas dėl vaisių ir kaip dekoratyvus augalas, juo apsodinami šlaitai erozijai sulaikyti. Didžiausią problemą kelia pajūryje, kur itin išplito ir užgožia kitus augalus.

Baltažiedė robinija

Dekoratyvus augalas auginamas prie namų, parkuose. Didžiausią žalą daro Lietuvos pajūryje, kur gaisrai sukuria tinkamas sąlygas robinijų plitimui. Nustelbia ir naikina anksčiau augusias rūšis.

Varpinė medlieva

Varpinė medlieva

Varpinė medlieva

Ne aukštas medis, kartais krūmas. Plinta pamiškėse, kur jo sėklas platina paukščiai. Uogos malonaus skonio saldžiarūgštės, lengvai atsiskiria nuo kotelių po vieną, tačiau ne visos uogos prinoksta vienu metu. Turi šiek tiek gaižų savotišką prieskonį, kuris gali patikti ne visiems. Išplitęs dar ne visoje Lietuvos teritorijoje, kai kur auginamas sodybose kaip dekoratyvinis uogakrūmis.

Gausialapis lubinas

Lubino lapai

Gausialapio lubino lapai

Iki 1,5 m aukščio žolinis augalas. Plinta pakelėse, ganyklose, miško aikštelėse. Kai kur sudaro didelius sąžalynus. Dažniausiai žiedai mėlyni bet pasitaiko baltų ar rausvų. Augintas darželiuose, išvesta įvairių spalvų žiedus turinčių veislių. Gerai laikosi pamerktas. Lietuvoje rekomenduojame nepirkti lubinų sėklų ir nesėti jo daržuose.

Uosialapis klevas

Uosialapis klevas žydi pavasarį

Uosialapis klevas žydi pavasarį

Ne itin dekoratyvus medis. Anksčiau sodintas parkuose, šalia gatvių. Atsparus oro taršai, užmirkimui. Kamienas ir šakos dažnai kreivos ypač augalų augančių šalia vandens, kur jie bando išlįsti į šviesą pro jau seniau augančią augaliją. Mediena neskali, mažai kaitri, greitai trūnija. Uosialapis klevas auga greitai, plinta sėklomis kurios panašios į vietinių klevų – su skristukais. Sėklas lengvai plukdo vanduo tai tai jau tapo dažnas Lietuvos upelių pakrančių augalas. Kai kur aktyviai naikintinas, tačiau procesas sudėtingas, itin efektyvaus būdo nerasta. Uosialapis klevas gerai atželia nupjautas.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

 

Straipsnis papildytas: 25 rugpjūčio, 2018

Susiję straipsniai

Komentarai