Pesčiomis aplink Zalvės ežerą. Bradesių ąžuolas, Marimontas ir piliakalniai

Sulūžę lieptai

Ilgasis žolinės savaitgalis prabėgo greitai. Nors gamta nelepino gražiu oru, protarpiuose tarp lietaus, teko smagiai pasivaikščioti sartų regioninio parko apylinkėse. Šiose vietose vasaros pabaigoje lankausi nuo pat gimimo, tad labai įdomu stebėti kaip viskas keičiasi. Anksčiau buvusios švarios pakrantės apželia, krūmynais apaugę kalnai švariai išvalomi, supūva ir skęsta seni lieptai, o šalia jų atsiranda kiti, pastatyti iš šiuolaikinių, ilgaamžiškesnių ar tiesiog labiau prieinamų medžiagų.

Daugiausiai pokyčių matau pačiame Zalvės ežere, kuris susijungia su Sartais siauru trumpu pratekėjimu, čiurlenančiu po tiltu. Šiaurinėje Zalvės ežero dalyje auga senas pušynas, kuriame nuo seno įrengta daug vasarnamių. Miškas grybingas, jame šalia pušų auga daug senų lazdynų. Ramiai jame nepasivaikščiosite, nes reljefas išvagotas daubų ir kalnelių. Kai kuriose įdubose nuolatos telkšo vanduo, arčiau vandens savo raudonomis uogomis vilioja žalčialunkiai, o jei bijote varlių – ten kojos geriau net nekelkite.

Žaliuojantys pelynai

Visuomeninė stovyklavietė

Jei iš šilo grįšime į asfaltuotą kelią, vedantį link Obelių, vėl teks kopti į kalną. Sankryžoje pirmiausia pasukime į kairę, nes prieš tolimesnę kelionę pėsčiomis, sustosime atsigerti šaltinio vandens. Seniau aplink šaltinį driekėsi tik pieva priaugusi pelynų ir kur ne kur raudonavo erškėčių uogos. Dabar čia įrengta didelė visuomeninė stovyklavietė su palapinių miesteliu, medinėmis pavėsinėmis, laužaviete, futbolo aikšte, tinklinio aikštele bei vieta keliaujantiems su nameliais ant ratų. Toliau, prie vandens, pastatytas nedidelis lieptas, su šalia esančia smėlėto kranto maudykla. Čia apsistoti nežadame, kad ir kaip mums tai siūlo stovyklą prižiūrinti moteris. Ji pabrėžia, kad stovykla kol kas nemokama, tačiau tai nuo 2019 metų keisis. Atsigėrę skanaus šaltinio vandens, kopiame atgal į kalną link sankryžos, kur žingsniuosime iki ąžuolo.

Bradesių ąžuolo kamienas

Bradesių ąžuolas

Bradesių ąžuolas tikrai įspūdingas. Jo amžius ne toks didelis kaip Stelmužės , bet išvaizda išsilaikiusi tikrai nepriekaištinga. Medis stovi orus ir demonstruoja tikrą didybę. Penkiese sugebėjome apkabinti jo kamieną. Aplink jį matyti dar keletas mažesnių ąžuolų ir liepų. Panašu, kad ir šie medžiai ne jauni. Pasidžiaugę galiūnu einame toliau, kur matyti ženklas „Marimontas”.

Žydi grikis

Marimontas

Žingsniuojant šalikele pastebėjau žydinčius grikius, įdomių grybų pulkelį, bei gausybę augalų, kuriuos būtinai turiu nufotografuoti. Tad poros kilometrų kelionė kiek užsitęsia. Prieš keletą metu jau esu čia buvęs, tad pamenu, kad link senų vandens malūno pamatų veda įdomus vingiuotas akmens bruko kelias. Jis baigiasi ties upeliu, kur atvykę lankytojai džiaugiasi gausiai plūstančiu vandeniu, užkandžiauja ir žvejoja. Tiesa tie žvejai mane labai sudomino. Ką būtent jie tikisi čia pagauti? Gal būt akmenuotoje srovėje gyvena upėtakis ar šlakis. Paklausti nedrįsau.

Didžioji vilkpupė

Mūšio vieta ir piliakalniai

Per upelį veda medinis tiltas, kurį perėjus galima žingsniuoti toliau. Vadovaudamiesi rodyklėmis galite eiti į netoliese esantį miestelį, pamatyti mūšio vietą, aplankyti piliakalnį. Mums reikėjo grįžti ratu atgal, todėl pasukome pro piliakalnį. Jis, kiek pamenu iš parėjusio apsilankymo, nėra įspūdingas, tad į viršų nekopiau. Tačiau jo apačioje radau saują keturlapės vilkauogės uogų, kuris privalėjau nufotografuoti.

Siauralapės karpažolės

Toliau pėdiname mišku, čia įprasti žvyruoto keliuko vaizdai, pagriovyje augančios gelsvosios usnys, paparčiai, vienmetės šiušelės. Kai kur tenka kopti į statesnį kalnelį. Galiausiai miškas baigiasi ir išeiname į pamiške, kur smėlėtuose kelkraščiuose gausiai žydi didžiosios vilkpupės ir žaliuoja siauralapių karpažolių „eglutės”. Klupinėju su fotoaparatu prie jų. Dabar jau einame link asfaltuoto kelio, į kurį nusileidžiame pro mišką. Dar paėję kelis šimtus metrų galėtume apsižvalgyti ant piliakalnio, nuo kurio gražiai matyti dalis Sartų ežero, tačiau pasiliekame apačioje. Čia atsiveria ne ką prastesnis Zalvės ežero vaizdas. Ratas aplink Zalvę įveiktas !!

P.S. Netoliese, važiuojant link Obelių, bet pasukus į kairę link Kriaunų galima užlipti į jau senai stovintį Sartų apžvalgos bokštą. Jis gana aukštas – 36 m., o vaizdas geriausias kokį iki šiol mačiau iš bokšto viršūnės.