Mūšos upė ir dygliavaisiai virkšteniai

Dienoraštis, Penktadienis, 9:20 ryto

Vakar, per Žolinių laisvadienį, plaukiau Mūšos upe beveik nuo pat Pasvalio iki Saločių. Visą kelią upė gana įvairi, kai kur matyti srovė, kitur Mūša plati ir panašesnė į ežerą. Vanduo labai skaidrus ir daugelyje vietų dugnas aiškiai matosi. Tik duobėse upė tampa švari, ir vandens augalija matyti prie pat krantų.

Tai pirma upė, kuria plaukiant mačiau tokio dydžio kuojų nardančiu tarp vandens augalų lapų. Kitose upėse ar upeliuose matyti tik mažyčiai ešeriukai ir kitų žuvų jaunikliai, kuriuos sunku atpažinti praplaukiant.

Iriantis kanoja upe, pučiant ne itin stipriam vėjui juntamas malonus dygliavaisių virkštenių žiedų aromatas. Pakrantėse jų didžiuliai sąžalynai, o ir po vieną kitą dygliuotą kiaušinišką vaisių matyti. Šis augalas invazinis ir pas mus puikiai plinta upėmis. Mat augalas prisitaikęs sėklas iššaudyti iš prinokusio vaisiaus, o sėklos puikia plaukia pasroviui.