Kūno temperatūros padidėjimas ir prakaitavimas

Atsiradus pirmiesiems peršalimo ar gripo simptomams naudinga gerai išprakaituoti, žinoma, jei skatinti prakaitavimą nėra uždrausta dėl kitų organizmo sutrikimų, tokių kaip silpna širdis ar sunki egzema.

Kūno temperatūros padidėjimas leidžia greičiau gamintis antikūnams ir kovoti su ligos sukėlėjais, be to kartu su prakaitu iš organizmo pasišalinamos susikaupę kenksmingos medžiagos.

Paskatinti organizmo prakaitavimą labai nesudėtinga. Tereikia gerti karštos, saldžios arbatos paruoštos su daugiau aromatinių medžiagų turinčiomis žolelėmis: čiobreliais, gervuogėmis, kmynais, krapais, liepžiedžiais, petražolėmis, ramunėlėmis, raudonėliais, žemuogėmis. Reikia nepamiršti, kad žolelės turi tam tikrų kontraindikacijų ir ne visos tiks kiekvienam.

Paruošta karšta arbata (tokia kuri jau nedegina burnos) turi būti išgeriama kuo greičiau ir tuojau pat reikia gultis ir šiltai apsikloti.

Anot E. Šimkūnaitės, liepžiedžių arbatas prakaitavimo skatinimui reikia atsargiai naudoti paaugliams bei klimaksiniu periodu.

Į organizmą patekus ligos sukėlėjams natūraliai ima kilti kūno temperatūra ir pasiekia 39-40 ^o C. Tokioje temperatūroje greičiausiai gaminasi antikūnai. Kai ligos sukėlėjai iš organizmo pašalinami, kūno temperatūra greitai tampa normali.

Neapdairiai naudojant temperatūrą mažinančius vaistus organizmui kliudoma gaminti antikūnus, dažnai dėl to sutrinka normali kūno temperatūros atsistatymo sistema ir po persirgimo temperatūra dar kelias dienas laikosi apie 37 ^o C.

Naudotos literatūros sąrašas

1. Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007, p. 223-225. ISBN 978-9955-669-22-7
2. Autorių grupė. Sudarė Valdas Minius ir Kęstutis Brusokas. “Šeimos daktaras” Vilnius: Avicena, 1994, p. 540-541. ISBN 9986-437-16-4