Šeštadienis Anykščiuose
Šį šeštadienį puikiai praleidau laiką Anykščiuose. Per vieną dieną daug visko pamatyta ir aplankyta. Pagrindinis planas buvo apsilankyti kasmetinėje Anykščių žirgų šventėje „Bėk, bėk žirgeli”, tačiau nuveikta buvo daug daugiau. Pasidžiaugiau švente, pabuvau gamtoje, maudžiausi šiltame upės vandenyje ir net nematytų augalų fotografavau. Žodžiu, labai koncentruota ir turininga diena. Matyt ir įspūdžiai, dėl didelio kiekio susigulėjo tik dabar.
Pirmas kelionės tikslas Anykščių šventė „Bėk, bėk žirgeli” – gražus, tautiškas renginys. Iš tiesų nesitikėjau, kad ten bus tiek daug žmonių. Tik atvažiavę, nors ir ne į patį šventės atidarymą, automobiliams vietų arčiau prie šventės teritorijos jau neberadome.
Šventės metu Anykščių kultūros centro, kitų liaudies kolektyvų pasirodymai, dainos, šokiai bei vaidinimai. Besidomintiems arkliais – lenktynės. Kadangi teritorija nemaža, galbūt dar kažkas buvo ir praleista, nepastebėta, tačiau visas renginys labai tvarkingas, organizuotas, gražūs ir linksmi žmonės, ko daugiau ir reikia iš šventės?
Po šventės, kuri gana ankstyvai baigėsi apie 16.00 valandą, apsilankėme Vario atodangoje. Iš tiesų vieta gana paprasta, vizualiai niekuo neišsiskirianti nuo įprasto šlaito. Bet akivaizdu, kad geologiškai kažkuo įdomi.
Šalia esančioje pievoje aptikau nemažai žydinčių laukinių morkų builių, o prie vandens – baltai žydintį nepažįstamą augalą. Kažkodėl iš žiedų spėju, kad tai gali būti kokia nors žliugės rūšis, tačiau tai tik spėjimai. Palypėjęs ant pačios atodangos nufotografavau dar vieną nematytą baltai žydintį augalą, jis čia augo nemaža plantacija.
Apžiūrėję atodangą, nuvykome atsigaivinti gana šiltu Šventosios vandeniu. Čia paupio pievoje eidamas takeliu sutikau 3 Lietuvoje augančias gysločių rūšis (plačialapį, plaukuotąjį ir siauralapį, yra ir smiltyninis bet jis retas), matėsi suvešėję bitkrėslių kuokštai, kurie sužydės kiek vėliau vasarą.
Paupyje sutikta moteris rinko laukines rūgštynes, pakalbinta paaiškino, kad nuvalytus ir nuplautus lapus šaldo, o vėliau visus metus gali iš jų ruošti sriubas. Minėjo, kad bandė rūgštynes sūdyti, bet gavosi itin sūru, tad daugiau to nebedaro. Po trumpo mūsų pokalbio ir aš paskanavau keletą laukinės rūgštynės lapų – skonis žymiai geresnis nei namuose augintų.
Tad štai tiek visko įdomaus nuveikta Anykščiuose per vieną dieną, tikiuosi artimiausiu metu aplankyti Anykščių miškus bei ežerus.
Atpažinti augalai
Galerija