Į mišką prieš Velykas

Šiemet pasitaikė nepaprastai gražus velykinis savaitgalis, šiluma prilygstantis vasarai. Negalėjau atsispirti pagundai turėdamas laisvą valandėlę išeiti į netoliese esantį miškelį pasižvalgyti pavasario žiedų ir augalų. Pirmajame žygyje šį pavasarį keliavome iš anksto numatyta kryptimi, tačiau šį kartą išėjau turėdamas du tikslus: rasti smulkių žolynų margučių dažymui ir miško griovyje, vis dar pritvinusiame vandens, sutikti varlę. Deja antrasis tikslas liko nepasiektas – nė vienos varlės taip ir nesutikau.

Buvo jau gerokai įdienoję, giedrame danguje šviečianti saulė šildė net kiek per daug, nes į mišką išėjau apsirengęs ne pačiais ploniausiais drabužiais. Kiek prisibijodamas erkių ir kitų kraujasiurbių apsirengiau drabužiais ilgomis rankovėmis.

Miškelyje keliavau neskubėdamas ir dairydamasis kokio smulkaus, pro pernykštę žolę besikalančio, žolyno, tinkančio margučiams dažyti. Taip prisirinkau jaunų vingiorykštės, garšvos bei kraujažolės lapų, kurie dėka savo smulkių lapų puikiai tiko marginimui.

Aptikau žydinčių geltonžiedžių plukių. Tai buvo vieninteliai žoliniai augalai, kurių žiedus šį kartą teko pamatyti.

Žygiuojant šalia miško griovio (vis dar tikintis sutikti kokią varlę) išgirdau tylų, lyg ir bičių, dūzgimą, tačiau nesumaniau ką jos gali veikti miške, kai dar taip nedaug žiedų. Garsas sklido iš už griovio augančio kirtimo, tad nieko nelaukęs peršokau vandenį ir nukeliavau dūzgesio link.

Pamaniau, gal netoliese susimetęs laukinių bičių spiečius? Tačiau netrukus nusprendžiau, kad kiek ankstyva bitėms spiesti, bičių šeimos nespėjo sustiprėti po žiemos. Taip besvarstydamas artėjau prie stiprėjančio dūzgimo. Prasibrovus pro pagriovio krūmus viskas paaiškėjo. Kirtime visu gražumu žydėjo karklai ir blindės, kurių žiedus gausiai lankė žiedadulkes renkančios bitės ir drugiai (Spungės).

Nufotografavęs keletą dirbančių bičių ir žiedais aplipusių šakelių patraukiau namo.

Tiesa, mačiau kažkieno iš šakų suręstą būstą, o žygiuojant takeliu kelią buvo pastojęs vikrusis driežas. Deja nespėjau jo nufotografuoti, jis išsigandęs manęs greit pasislėpė žolėse, ne veltui vikrusis.