Kiauliauogė, juodoji (lot. Solanum nigrum L.)

Kontraindikacijos

Rasime įvairių nuomonių dėl šio augalo nuodingumo. Kai kur nurodoma, kad visame augale yra nuodingų medžiagų. Dažniausiai sutinkama dėl to, kad nuodingiausi nesunokę vaisiai, tad maistui naudojami tik visiškai prinokę, kai tampa juodos spalvos (kitų rūšių prinokę vaisiai būna oranžiniai, geltoni).

Vaistinės savybės

Kiauliauogėje besikaupiančios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiu, atpalaiduojančiu, gerinančiu medžiagų apykaitą poveikiu. Išoriškai kiauliauogių preparatai naudoti sunkiai gyjančioms žaizdoms, nudegimams gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė kiauliauogės dalis. Tuomet paskleidžiama gerai vėdinamoje vietoje, geriau džiovykloje, įšilusioje iki 40 laipsnių.

Naudojimas maistui

• Maistui naudojamos uogos, kurios yra saldaus, malonaus skonio, kai visiškai prinokusios. Jų dedam į pyragus, verdamos uogienės.
• Kai kuriose šalyse salotoms naudojami švieži kiauliauogės lapai.

Paplitimas

Kiauliauogės Lietuvoje auga natūraliai, sutinkamos pamiškėse, pakrūmėse, mėgsta tiesioginį saulės apšvietimą. Kartais auginamos kaip vaistinis, dekoratyvinis ar maistinis augalas, dėl gana skanių vaisių. Tačiau nėra itin populiarus, dėl to, kad neprinokusios uogos – nuodingos.

Ši rūšis priklauso Kiauliauogių genčiai, kartu su karklaviju, pomidorais, baklažanais, bulvėmis. Pastarosios Lietuvoje gana plačiai auginamos.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

• [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
• [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1