Gyslotis, plačialapis (lot. Plantago major L.)

Daugelis esame matę didelius kiaušiniškus lapus augančius šalia takelių ar pakelėse – tai plačialapis gyslotis. Visos augalo dalys naudojamas liaudies medicinoje. Gysločio lapų sultimis gydomas gastritas, skrandžio opa. Švieži, švarūs lapai klojami ant sumušimų, žaizdų, vabzdžių įkandimo vietų. Džiovintų lapų arbata padeda nuo kosulio, sergant bronchitu. Sėklos naudojamos užkietėjus viduriams.

Reikia nepamiršti, kad gysločio preparatų geriau nevartoti jie padidėjęs skrandžio rūgštingumas.

Kontraindikacijos

Plačialapio gysločio nenaudoti esant padidėjusiam rūgštingumui, dvylikapirštės žarnos opaligei, sergant gastritu.

Vaistinės savybės

Plačialapio gysločio žolėje kaupiasi medžiagos, kurios mažina uždegimus, ramina skausmus, stabdo kraujavimą, veikia baktericidiškai, skatina skrandžio liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą sergant bronchitu, kokliušu, tuberkulioze. Veikliosios medžiagos gydo opas, žaizdas, šunvotes. Gyslotyje esama medžiagų veikiančių cholesterino apykaitą organizme, dėl to jo preparatai gali būti taikomi aterosklerozei gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Renkami sausi, kenkėjų neapgadinti lapai gysločiui žydint. Patirtis  rodo, kad rasti visiškai kenkėjų neapgadintų lapų labai sudėtinga, dėl to surenkami lapai net ir turintys kelias skylutes. Surinkta žaliava plonu sluoksniu džiovinama gerai vėdinamoje vietoje, apsugotoje nuo saulės spindulių. Galima džiovinti ir džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava tamsiai žalia, kartoko skonio, silpno kvapo.

Naudojimas maistui

Pavasarį jauni lapai naudojami vitaminingoms salotoms.

Paplitimas

Labai dažnas ir daugelio pažįstamas žolinis augalas. Auga prie takų, kelių, pamiškėse, pagrioviuose. Lietuvoje sutinkamos 4 gysločių rūšys, visos turi specifinių vaistinių savybių.

Asmeniniai pastebėjimai

2012.05.20 Gysločių lapai jau vešlūs, paaugę, tačiau žiedų užuomazgų dar nematyti. Lapų skonis malonus, silpnai sutraukiantis.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 11 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai