Bruknė, paprastoji (lot. Vaccinium vitis-idaea L.)

Bruknė gerai žinoma Lietuvos miškų uoga, pasižyminti vitaminingumu. Iš jos ne tik ruošiamos uogienės ir vitaminingi gėrimai, bet ir vaistiniai preparatai. Liaudis naudoja ne tik bruknės uogas bet ir lapus.

Kontraindikacijos

Nerekomenduojama naudoti esant skrandžio opoms, padidėjus skrandžio rūgštingumui, taip pat nėščioms moterims.

Poveikis

Bruknė ir jos preparatai naudojami:

  • sergant podagra
  • esant šlapimo pūslės akmenligei, šlapimo takų uždegimui
  • esant sutinimams bei pabrinkimams
  • kai organizmui stinga vitaminų
  • esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui
  • viduriuojant
  • esant reumatui

Taip pat pasižymi kraujospūdį mažinančiu bei druskų kiekį organizme reguliuojančiu poveikiais.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami lapai bei uogos. Uogos renkamos rugpjūčio mėnesį, gali būti džiovinamos neaukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje. Jas taip pat galima šaldyti, virti uogienes. Nekonservuotos uogos gali pakankamai ilgai išsilaikyti, tačiau turi būti laikomos sausoje bei vėsioje vietoje. Lapai renkami kartu su šakelėmis ankstyvą pavasarį, kol augalas dar nežydi. Tuomet džiovinama ne aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiuvę lapai atskiriami nuo šakelių, kurios vaistinei žaliavai nenaudojamos. Tinkamai paruošti lapai turi būti žalios spalvos.

Paplitimas

Lietuvoje dažna. Auga spygliuočiuose bei mišriuose miškuose, dažniausiai didelėmis plantacijomis. Galima auginti ir dirbtinai.

Susiję straipsniai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1
Straipsnis papildytas: 28 gruodžio, 2017

Susiję straipsniai

Komentarai